Laiškas II
Labas!
Nuo pirmadienio mane apėmęs jausmas, jog atėjo nauji metai. Prie to tikrai prisidėjo visą praėjusią savaitę trukęs įmonės šventės šurmulys, kuriame neišvengiamai nusinulini - pirmadienį jira, docsus bei confluence atsidariusių kolegų veidai buvo geriausia posakio “pradėkim iš naujo” iliustracija.
Dar ir sporto salėj žmonių vakar buvo kaip sausio pradžioje. Juokavom, kad čia taip po kolektyvinio pasižiūrėjimo į metinius tikslus. Ir tikrai - savirefleksijų, vertinimų, feedback’o svaigulys tvyro ore.
Aš ne išimtis. Nors prie oficialių ketvirčio tikslų apskaitos dar neprisėdau, bet irgi jaučiu norą pasižiūrėti atgal bei pagalvoti kas toliau. Reflektuodama pastebiu, kad sparnuotosios internetų frazės apie mūšių pasirinkimą vis dažniau rezonuoja - tai irgi kažką reiškia :)
Jau keletą mėnesių lankau koučingo sesijas, kur, atsinešusi savo problemas, ieškau pirmo žingsnio išeiti iš sąstingio. Dažniausiai tie veiksmai stulbinančiai banalūs - parašyk, pasakyk, susitark. Bet veikia, kai padarai. Padarai, o ne svarstai šimtus kartų, įtraukiant daugybę skirtingų, apokaliptinių scenarijų. Tik jaučiu pamirštanti, kad vienas iš variantų yra ir nedaryti, neprisiimti atsakomybės. Neiti į mūšį.
Laimėti laiko sau.
Vėsių vasaros vakarų vedina,
Agnė.